Apie Malavį
Geografinė padėtis
Malavis - tai ilga ir siaura šalis Afrikos pietrytinėje dalyje, besidriekianti iš šiaurės į pietus daugiau nei 1000 kilometrų. Nors plotu Malavis beveik dvigubai didesnis už Lietuvą, tačiau jis yra viena mažiausių Afrikos šalių, iš visų pusių suspausta trijų gigančių - Tanzanijos (šiaurėje ir rytuose), Mozambiko (rytuose, pietuose ir pietvakariuose) ir Zambijos (vakaruose). Malavis - tai šalis, neturinti išėjimo į jūrą, tačiau esanti prie ramių Malavio (Niasos) ežero vandenų. Šis ežeras driekiasi Didžiojo Rifto slėniu rytinėje šalies dalyje. Jo ilgis beveik 600, o plotis - 80 kilometrų. Tai yra trečias pagal dydį Afrikos ežeras. Malavyje yra 11 nacionalinių parkų, kuriuose saugoma viskas, - pradedant drambliais ir baigiant orchidėjomis.
Istorija
Centrinėje Afrikoje formavosi įvairios kalbos, čia glūdi genčių ir tautų istorijos ir bendravimo šaknys. Anksčiau nei atsirado rašytiniai istorijos šaltiniai, tautų kraustymasis jau buvo apėmęs centrinę Afriką. Tuo metu dar nebuvo jokių valstybinių sienų, jos atsirado kolonializmo įtakoje. Jau nuo senų laikų Afrika vystė prekybinius santykius su tokiomis tolimomis šalimis kaip Arabija, Indija ir Kinija. Prekyba vergais, o taip pat auksu, dramblio kaulu bei kitomis atogrąžų prekėmis prasidėjo dar prieš europiečiams atvykstant į šį kraštą.
1861 metais į šį regioną atvyko misionierius Deividas Livingstonas. Čia prasidėjo stipri krikščioniška veikla. Didžiausias D. Livingstono troškimas buvo matyti laisvą nuo vergovės Afriką.
1890 metais kraštas tapo D.Britanijos kolonija. 1891 metais D.Britanija šiam kraštui suteikė Njasalando rajonų Protektorato statusą. 1893 metais kartu su Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Rodezija Njasalando rajonų Protektoratas tapo Britanijos Centrinės Afrikos Protektoratu, kurį administravo Britanija per Pietų Afrikos kompaniją. Po dviejų metų abi Rodezijos dalys išėjo iš protektorato. 1953 metais įkurta Rodezijos ir Njasalando federacija. 1963 metais Njasalandas gavo vidaus savivaldos teises. Tuo pačiu nustojo gyvuoti Rodezijos ir Njasalando federacija.
1964 07 01 Njasalandas pavadintas Malaviu.
1964 07 06 paskelbta Malavio nepriklausomybė. Nuo tos dienos Malavis tapo D. Britanijos Sandraugos nariu. Ministru pirmininku tapo Dr. Hastings Kamuzu Banda, kuris vėliau tapo šalies prezidentu. 1964 12 01 šalis tapo JTO nare.
1966 07 06 Malavis pasiskelbė Respublika.
1994 metais Malavyje įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai. Prezidentu tapo Dr. Bakili Muluzi, kuris buvo perrinktas 1999 metais.
2004 metais prezidentu išrinktas Bingu wa Mutarika.
Paviršius ir gelmės
Šalis yra Didžiojo Afrikos Rifto slėnio sistemoje. Didžiąją paviršiaus dalį užima plynaukštės,
esančios 900-1220 m aukštyje virš jūros lygio. Nijka plynaukštės šiaurėje paviršius pakyla iki
2440 m, Mulanže kalno regione - iki 3050 m, Zombos kalno regione - iki 2135 m. Pietinėje
dalyje esančios Širio aukštumos yra žemesnės. Čia aukščiai svyruoja nuo 610 iki 900 m.
Malavis neturi gausių naudingų iškasenų.
Malavio ežeras yra svarbiausias šalies geografinis objektas. Būdamas vidine jūra jis turi
didžiulius paplūdimius su išilgai jų augančia palmių juosta. Daug kur ežerą supa statūs kalnai.
Toks augalijos, vandens telkinių ir reljefo derinys sukuria šaliai didžiulius turistinius resursus.
Mulanže (Mulanje)
Malavis yra „pritaškuotas“ uolinių atodangų, labai pagražinančių šalies kraštovaizdį ir parodančių naturalios gamtos didingumą. Tai ypač būdinga Mulanže kalnui. Mulanže yra atskiras granito masyvas, besidriekiantis daugiau nei 1000 kvadratinių kilometrų. Jeigu į šį kalną pažiūrėtum iš didelio atstumo, sunkiai patikėtum, kad tai yra ne kalnų grandinė, o tik vienas pailgas kalnas. Jis yra toks aukštas, kad jo mikroklimatas labai skiriasi nuo aplinkinių teritorijų, - jis yra gerokai atšiauresnis. Kalno višūnė siekia 3000 metrų ir yra aukščiausia šiame Afrikos regione. Ji vadinama Sapitva (Sapitwa), kas, kaip manoma, reiškia „neik ten!“ Toks įspėjimas iš tiesų meta iššūkį kiekvienam ryžtingam alpinistui. Kopiant į Sapitva, labiau išmėginama ne alpinisto technika, o ištvermė. Vakarinis kitos viršukalnės - Čambe - šlaitas yra dar vienas iššūkis: čia, kopiant į 1700 metrų aukštį, prisireikia visos alpinistinės įrangos. Sakoma, kad tai ilgiausia tokio pobūdžio trasa Afrikoje.
Nenorintiems vargintis ir kopti į pačią kalno viršūnę, Mulanže kalnas „siūlo“ nė kiek ne menkesnę alternatyvą: keliautojas gali grožėtis įspūdingais iki pat Mozambiko besidriekiančiais arbatos (ji yra antra pagal eksporto apimtį Malavio kultūra) plantacijų vaizdais; stačiais kalno šlaitais, kurie staigiai leidžiasi žemyn ir virsta siauru slėniu, į kurį krinta kriokliai. O kur dar kalnų pievos - margos nuo orchidėjų bei kardelių ir tarsi gyvos nuo skraidančių drugelių - ir kvapnūs Mulanže kedrų miškai! Įkopus net ir į aukštą plynaukštę, lankytoją pridengia banguojančios kalno keteros bei išsikišę granito luitai.
Mulanže yra lengvai pasiekiamas iš Blantyro geru nauju keliu. Važiuodami galėsite grožėtis Širo aukštumų kraštovaizdžiais, daug kur besidriekiančiomis arbatos plantacijomis. Jei čia apsistosite keletui dienų ir nuspręsite eiti į kalnus, jums padės įžymieji Malavio tenga-tenga (nešikai). Jie bus labai laimingi, galėdami nešti jūsų bagažą (už tam tikrą mokestį, žinoma) kopimo metu. Draugiškas tenga-tenga žino kiekvieną kalnų niuansą bei kaip elgtis, staiga pasikeitus orams ar kitoms aplinkybėms.
www.mountmulanje.org.mw
Dedza
Į pietryčius nuo Lilongvės stūkso Dedza kalnas, iškylantis 2200 metrų virš Didžiojo Rifto. Nuo šio kalno viršūnės galima pamatyti net Malavio ežerą. Ši vieta pamėgta paukščių stebėtojų.
Klimatas
Aukščių svyravimai ir didžiulis Malavio ežero vandens paviršius nulemia didelę klimato įvairovę. Paežerės juostai būdingi ilgi karšti sezonai ir didelis oro drėgnumas. Vidutinė metinė temperatūra čia yra 24º C. Kylant aukščiui, oro temperatūra krenta, o kritulių kiekis didėja. Pasatai ir vėsus jūrinis oras į rytinius šių Malavio kalnų šlaitus atneša debesis ir dulksną. Žiemos vėsios. Retkarčiais atslenka dar šaltesnio oro masės. Skiriami šie metų laikotarpiai: vėsusis (gegužė - rugpjūčio vidurys); liūčių (lapkritis - balandis), su ilgiau besitęsiančiais lietumis šiaurėje ir rytuose esančiuose kalnuose; po liūčių einantis sezonas (balandis - gegužė; gegužės mėnesį oro temperatūra ima kristi). Zomboje (pietinė šalies dalis) temperatūros svyruoja nuo 35ºC dienos metu iki 7ºC naktį, ir iškrenta didelis kritulių kiekis. Lilongvėje (centrinis Malavis), esančioje 1036 m aukštyje, vyrauja vidutinis klimatas su jam būdingu kritulių kiekiu ir temperatūrų svyravimais nuo 36º iki -3,4º C.
Malavyje pastebimas didelis ultravioletinių spindulių aktyvumas.
Upės ir ežerai
Žvaigždžių ežeras
1859 metais pirmą kartą pamatęs Niasos ežerą (dabar Malavio ež.), Deividas Livingstonas buvo sužavėtas jo grožio. Šį ežerą jis pavadino „žvaigždžių ežeru”, nes krištoliniame jo paviršiuje matė gausybę atsispindinčių žvaigždžių. Livingstono laikais ežeras buvo nusėtas laivų burėmis, grėsmingomis kaip ryklių pelekai. Laivai gabeno vergus ir dramblio iltis į rytinę ežero pakrantę, iš kurios laukdavo sunkus žygis iki vandenyno. Šiandien viskas yra kitaip: arabų prekybininkų baimės nebeliko, o skersai išilgai ežero plaukioja ir gaudo “sidabrines” žuvis taikingos, iš medžio kamienų išskaptuotos, kanojos.
Malavio ežeras užima beveik 20 % šalies teritorijos, o jame sugaunama žuvis kraštui teikia didžiąją dalį baltymų. Šis ežeras yra vienas giliausių pasaulyje, o jo vanduo labai švarus. Žuvys daugiausia telkiasi seklumose, todėl jų gausiausia pietinėje ežero dalyje. Dėl šios priežasties pietinėje šalies dalyje yra didesnis gyventojų tankumas. Uolėtos pakrantės sudaro geriausias sąlygas žuvims, todėl ši ežero dalis yra tarsi akvariumas po atviru dangumi, kuris traukia nardytojus ir akvalangininkus.
Malavio ežero rytinės dalies vandenyse, priklausančiuose Mozambikui, yra nedidelis Malavio žemės lopinėlis - Likomos sala - žavinti grožiu ir ramybe, o joje esanti gotikinio stiliaus katedra nustebina jau prie afrikietiškų vaizdų pripratusią akį. 1890 metais čia buvo įsikūrusi anglikonų misija Universities Mission.
Sala gali pasigirti tik keletu automobilių.
Net ir šioje taip vadinamoje jūroje reikėtų pasisaugoti krokodilų, kurių galima sutikti ir šios salos pakrantėse. Taip pat turėtumėte žinoti, kad ežere kartais kyla staigios stiprios audros. 1946 metais vienos tokios audros metu vandenyse tarp Likomos salos ir Nkhata Bay nuskendo naujai pastatytas laivas „Vipya“.
Gyvenimas Likomos saloje vyksta visiškai kitokiu ritmu.
Atvykti į salą galima laivu „Ilala“ iš Nkhata Bay, Nkotakotos arba Čipokos, o taip pat užsakomuoju skrydžiu su „Nyika Safari“ iš Čelindos ir Mzuzu arba kitais užsakomaisiais skrydžiais iš Lilongvės.
www.kandebeach.com
Į Malavio ežerą įteka daug upių, o išteka tik viena - Širo (tarimas panašesnis į Širi) upė. Ši upė nuleidžia ežero vandens perteklių. Ji išteka iš piečiausios ežero vietos, kur įsikūręs Mangoči miestelis.
Gyventojai ir gyvenvietės
Malavio sostinė Lilongvė įsikūrusi beveik centrinėje šalies dalyje. Tai tikrai gražus ir modernus miestas. Blantyras yra seniausias ir didžiausias Malavio miestas, pramonės ir verslo sostinė. Gyvas ir kunkuliuojantis, po truputi prarandantis senus savitus pastatus, kurie sukuria miestui senovės atmosferą. Nežiūrint į tai, senoviškas kolonialinis miesto išplanavimas ir didžiulės kalvos, įrėminusios miestą, suteikia jam žavesio.
Zombos miestas yra įsikūręs Zombos plynaukštėje, ilgą laiką jis buvo Malavio sostinė. Išvagotas upelių ir pridengtas senų mbawa (raudonmedžio) medžių, jis taip pat turi kolonialinę praeitį menančių bruožų, jame įsikūręs Malavio universitetas. Čia galima apsigyventi istorinėje, 1886 metais statytoje Britų Komisarų rezidencijoje, dabar tapusioje Masongola viešbučiu (51 kambarys, restoranas, šalia yra botanikos sodas). Filatelistus čia turėtų sudominti pašto muziejus (Mtenga - tenga Post Museum).
Daugelį Malavio svečių labiausiai sužavi šios šalies kalnai. Tuo nesunkiai įsitikinsite patys, - būdami aukščiausiame Zombos plynaukštės taške ar gerdami kavą moderniame Le Meridien Ku Chawe viešbutyje. Kupolo pavidalo kalno viršūnė turi saugomos teritorijos statusą. Čia tarp plantacijų auga seni miškai, aukštikalnių pievos, teka gaivūs upeliai. Nuo Blantyro iki Zombos automobiliu yra maždaug valanda kelio. Pusiaukelėje yra amatininko dirbtuvė, kurioje gaminami krėslai genčių vadams. Kiekvienas krėslas daromas is vieno medžio kamieno. Tai tikrai unikalu.
Mzuzu yra šiaurinio regiono sostinė. Į šiaurę nuo jo yra Karongos miestas, primenantis vergovę ir daugelį mūšių mačiusią šalies istoriją. Čia prasideda Styvensono kelias - didvyriškas bandymas nutiesti kelią tarp Niasos ir Tanganikos ežerų. Šioje vietoje darbavęsi archeologai rado senovės žmonių ir dinozaurų (Malawizaurus) liekanų. Dinozauro griaučių rekonstrukciją galima pamatyti šio nedidelio miesto muziejuje.
Geras kelias nuo Lilongvės iki Salimos palengva vingiuoja stačiu šlaitu link tolumoje tviskančio ežero. Šalia kelio amatininkai pina nuostabius rotanginius baldus, rišdami laukinių vijoklių vyteles ant bambukinių rėmų. Pati Salima yra retai lankoma turistų, tačiau už 15 kilometrų esanti Senga Bay yra viena nuostabiausių paežerės vietų. Kaip ir dauguma kitų paežerės miestų, Livingstono laikais Salima buvo arabų prekybos centras. Tomis dienomis tik musulmonai buvo saugūs nuo vergovės grėsmės, todėl Salima iki šių dienų išsaugojo daug musulmoniškų bruožų. 2001 metais šiame mieste įsteigta pirmoji Malavyje laukinių gyvūnų veisimo stotis Kuti Ranch. Pradėtos veisti antilopės nijalai ir gnu. Čia galima pamatyti ir žirafas.
Apie 50 kilometrų į vakarus nuo Lilongvės plyti miškinga vietovė Dzalanyama. Čia galima aplankyti kaučiuko plantaciją.
Nčisi (Ntchisi) miestelis yra į šiaurę nuo Lilongvės. Ten verta nuvykti, kad pamatytumėte Malavyje dar išlikusius drėgnųjų miškų masyvus. Tačiau patys vieni jokiu būdu neikite į drėgnuosius atogrąžų miškus, nes kai kuriuose miško takeliuose gali būti paspęstos duobės žvėrims gaudyti. Į šiuos miškus geriausia eiti su vadovu.
Mangoči (Mangochi) miestelis savo amžių skaičiuoja nuo 1891 metų. Jis buvo įkurtas, kad padėtų kovoti prieš vergų prekybą. Kaip Džonstono tvirtovė Mangoči kadaise buvo svarbus antivergovinis centras, vėliau jis tapo kolonijos administraciniu centru. Praeityje viena iš užkrečiamų ligų šią vietą padarė nebetinkama gyventi, ir Mangoči miestelis persikėlė į dabartinę vietą. Strateginė miestelio padėtis padarė jį šalies karinio laivyno štabu. Mieste yra turgus, bankas, supermarketas, įvairios parduotuvės, visur vyrauja judri linksma atmosfera. Čia yra Malavio ežero muziejus. Plačios į tris puses išsišakojusios gatvės, tai senojo miestų planavimo Centrinėje Afrikoje palikimas. Kolonialinius laikus liudija keletas senų apgriuvusių pastatų ir šalia naujojo tilto stovintis paminklas karalienei Viktorijai. Eidami tilteliu galite pamatyti vandenyje mirkstanšius begemotus.
80 kilometrų ruože nuo Mangoči iki Beždžionių įlankos yra daug lankytinų vietų, ant auksinio paežerės smėlio įkurtų motelių ir viešbučių. Čia galima daug ką pamatyti: „Koma Croc“ krokodilų fermą, kuri visada laukia lankytojų; tropines palmes Tropekse (Tropex), kuris yra netoli Club Mokokolos, kur sutelkta Malavio pramoninė žvejyba. Club Mokokoloje yra uolėta Boadzulu sala, kurią Deividas Livingstonas paminėjo savo veikale „Ekspedicijos prie Zambezės ir jos intakų aprašymas ir Njasos bei Čilvos ežerų atradimas“ („Nerrative of an Expedition to the Zambezi and its Tributaries and Discovery of Lakes Nyassa and Chilwa“ (London, 1965)). Salą tikrai verta aplankyti, nes čia pamatysite didžiulius, ant uolų besišildandžius varanus. Šiose vietose yra didžiausia visoje Afrikoje erelių žuvininkų populiacija, o jų garsūs klyksmai visur girdimi nuo aušros iki sutemos.
Ūkis
Malavis - neturtinga šalis, turinti apie 12 milijonų gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas yra 105 žm/kv.km ir yra vienas didžiausių Afrikoje. Urbanizacijos lygis sparčiai auga. Daug gyventojų keliasi gyventi į didžiuosius miestus - sostinę Lilongvę, pramonės ir verslo centrą Blantyrą, mokslo centrą bei trečiąją sostinę Zombą, greitai augantį šiaurinį miestą Mzuzu. Daug gyventojų kuriasi ir tų miestų apylinkėse. Pietinė šalies dalis išsivysčiusi labiau, tuo tarpu šiaurinėje dominuoja tradiciniai kaimai su bet kaip „išmėtytomis“ trobelėmis ir natūriniu ūkiu.
Šalyje vyrauja agrarinis ūkis. Daug gyventojų yra įtraukti į žemės ūkio programas arba verčiasi natūriniu ūkiu. Tabakas, cukrus ir arbata yra pagrindiniai eksporto produktai, vis didesnę reikšmę turi kavos auginimas. Taip pat auginami kukurūzai, soros, ryžiai, bananai, citrusiniai augalai ir daržovės.
Nacionaliniai ir gamtos parkai bei kitos lankytinos vietos
Malavyje yra 5 nacionaliniai parkai ir 5 gamtos parkai (angl. Game Reserve)
Livondės nacionalinis parkas plyti pietinėje šalies dalyje, į šiaurę nuo Blantyro, ir užima 548 kv.km. plotą. Livondės nacionalinis parkas yra vienas iš įvairiapusiškiausių pasaulio nacionalinių parkų. Jis išsidėstęs abipus Širio (Shire) upės, kuri perteklinį Malavio ežero vandenį plukdo į Zambezės upę. Širis teka iš šiaurės į pietus ir daugelį šimtmečių buvo tarsi bambagyslė šalies vystymuisi. Ja keliaudavo rytų pirkliai, dramblio kaulo supirkėjai, portugalų tyrinėtojai, vergų prekyba besiverčiantys arabai ir jų didžiausias priešas Deividas Livigstonas, o vėliau - jo pasekėjai misionieriai. Ši upė tapo ir didžiulių krokodilų, begemotų, dramblių, antilopių, gausybės paukščių bei kitų gyvūnų namais. Čia galima pamatyti Afrikos erelį žuvininką, lelijines papūgėles, Livingstono musinukes, sakalus, pelėdas, gausybę grifų. Pamatyti šiuos gyvūnus galima važinėjant po šį nacionalinį parką automobiliu ar dviračiu, plaukiojant valtimis (jas galima išsinuomoti) ar vaikštant pėsčiomis.
Parke galima lankytis bet kuriuo metų laiku, apsistojant nameliuose su bendra virtuve.
Maklearo kyšulys buvo pavadintas Deivido Livingstono draugo, astronomo Tomo Maklearo, (Thomas Maclear) vardu. Šis kyšulys yra Nankhumba pusiasalyje. Čia yra Malavio ežero nacionalinis parkas ir Čembe kaimas. Šioje vietoje įsikūrė pirmoji misija, pavadinta Livingstonijos vardu. Nors mažai kas išliko iš tų laikų, tačiau visgi galima pamatyti keletą apleistų urvų. Misija šioje vietoje ilgai neužsibuvo. Norėdami išvengti maliarijos ir juodosios vandens karštinės, misijos žmonės patraukė tolyn ežero pakrante, tačiau visur buvo panaši padėtis.
Dabar Čembe miestelis tiesiog „plyšta” nuo žmonių gausos. Tai vietiniai gyventojai, besiverčiantys žvejyba ir kitais verslais, o taip pat ir užsienio turistai. Šis nacionalinis parkas yra pasaulio paveldo sąrašuose.
Malavio ežero nacionalinis parkas buvo įkurtas, norint apsaugoti unikalią šio regiono cichlid. Ši žuvis itin vertinama kaip akvariumo žuvis.
Keltas Ilala išplaukia iš uosto, esančio Beždžionių įlankos (Monkey Bay) mieste. Šis miestas įsikūręs aplink uostą ir yra labai populiarus turistų tarpe. Čia atsiveria nuostabūs vaizdai į kalvotas, medžiais apaugusias ežero pakrantes. Kelto atvykimo ir išvykimo dienomis gyvenimas tiesiog pulsuoja ir pritraukia didžiules minias keleivių ir smalsuolių. Daugelis keleivių iš čia keliauja į Maklearo paplūdimius. Šiame nuostabiame žemės kampelyje, visai netoli įspūdingų paplūdimių galima rasti daug ir nebrangių viešbučių, gerą maistą ir dar daug kitų nuostabių dalykų. Pačiame parke yra Gold Sands poilsiavietė, iš kurios galima maloniai pasivaikščioti iki Ūdrų kyšulio (Otter Poin). Kayak Africa Čembe miestelyje organizuoja dviejų dienų ar savaitgalio išvykas su kajakais į ežere esančias salas. Kelionės metu yra galimybė panardyti. Mumbo ir Domve salose esančios stovyklos yra įrengtos atsižvelgiant į aplinką ir jos tikrai nuostabios. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jūs apsistojate gražioje, ant mediniu atramų ir virš tropinių vandenų ištemptoje palapinėje. Šiose salose Kayak Africa yra parengusi pėsčiųjų maršrutus ir paukščių stebėjimo vietas.
Danforto Jachtų klube (Danforth Yachting) yra jachtų nuomos punktas ir geras viešbutėlis. Čia galite paplaukioti dideliu, puikiai įrengtu katamaranu, turinčiu savo įgulą. Čia taip pat yra nardymo centras, turintis visą reikiamą nardymo įrangą ir instruktorius. Svečių namuose yra 4 liukso kambariai, dideli šeimyniniai kambariai, - iš visų jų atsiveria vaizdas į ežerą. Svečių namai yra tik 20 metrų nuo paplūdimio. Maklearo kyšulyje yra daugiau nei 20 nardymui tinkamų vietų, kur galima patirti skirtingus įspūdžius. Malavio ežeras nuostabiai tinka nardymo entuziastams. Švarus, gėlas, šiltas vanduo, be potvynių ir atoslūgių, be srovių, turintis daugiau nei 400 skirtingų tropinių žuvelių rūšių, kurios būdingos tik Malavio ežerui. Taip pat čia jums bus pasiūlyta paplaukioti burlaiviu, žvejoti, patirti nuostabius pojūčius plaukiojant vandens slidėmis ir banglentėmis, važinėjantis kalnų dviračiais ar paprasčiausiai vaikščiojant pėsčiomis.
Banguota Vipijos (Viphya) plynaukštė yra iškilusi į 1500-1800 metrų aukštį. Į šiaurės vakarus nuo jos yra aukščiausia centrinės Afrikos plynaukštė Nijka (Nyika). Ji siekia 2600 metrų aukštį. Nijkos nacionalinis parkas užima beveik visą plynaukštę. Jame galima pamatyti ypač gausias antilopių bei zebrų bandas, o jame augančios orchidėjos, irisai, alavijai ir kitos gėlės ypač žavi botanikus bei kitus gėlių mėgėjus. Šiame parke populiariausi safari maršrutai arkliais.
www.nyika.com
Vipijos ir Nijkos plynaukštes skiria Pietinė Rukuru upė. Vipijos šiauriniame skardyje, besileidžiančiame į Rukuru slėnį, įsikūręs Mzuzu miestas, - Šiaurinio regiono sostinė.
Vazos maršų parkas (Vwaza Marsh Wildlife Reserve)
yra geriausia vieta grožėtis drambliais ir buivolais. Maršos - tai žemų pakrančių viršutinė juosta, užliejama tik aukščiausių potvynių ir didžiausių sampūtų periodais.
Safaris pėsčiomis su vadovu jums paliks didžiulį įspūdį.
Lengve (Lengwe) nacionalinis parkas driekiasi pietinėje šalies dalyje išilgai Mozambiko sienos. Jo plotas apie 880 kv.km. Parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti baigščias, bet nuostabiai gražias antilopes nijalus. Taip pat čia gausu buivolų ir impalų, yra leopardų, liūtų, hienų, zebrų ir kitų žvėrių bei daugiau nei 300 rūšių paukščių. Iš čia galima aplankyti Žemutio Širio slėnį. Širis ramiai teka lygiu paviršiumi, tačiau jo kelyje pasitaikė kietų uolienų. Tekėdama pro jas upė išgraužė minkštesnes uolienas, ir taip susiformavo nedideli Kapičira kriokliai (Kapichira Falls). Jie sutrukdė D. Livingstonui plaukti aukštyn upe liūdno likimo garlaiviu „Ma-Robert“ ir įštirti aukštupį. Dabar upė yra „įkinkyta“ ir gamina elektros energiją. Taip pat yra galimybė aplankyti mažesnius parkus, Blantairo miestą, Sukomoje (Sucoma) esančias cukranendrių plantacijas, kurios žaliava aprūpina vieną svarbiausių Malavio pramonės šakų - cukraus gamybą. Aplankyti Sukomą tikrai verta, juolab kad kelias tarp Sukomos ir Blantairo tikrai geras. Sukomoje yra sporto klubas su restoranu ir keliais kambariais nakvynei. Joje galima gauti leidimą aplankyti Nijalos parką ir pamatyti ten besiganančias žirafas.
Šiame regione yra ir pats mažiausias, atokiausias ir dėl šių priežasčių nelabai populiarus Malavio gamtos parkas, įkurtas juodųjų raganosių apsaugai, - Mwabvi parkas. Čia nėra pasirūpinta jūsų nakvyne, ir jau pats nuvažiavimas į parką yra drąsus iššūkis. Vis gi tai yra vienas gražiausių Malavio parkų. Jo kraštovaizdžiai išties nuostabūs: upės slėnis, kertantis kalvas ir sudarantis siaurus tarpeklius; paupio miškai su laukymėmis, apšviestomis skaisčių saulės spindulių ir mirgančiomis nuo plasnojančių drugelių. Safariai į šį parką nėra organizuojami, todėl vykimą į jį reikėtų pavadinti ekspedicija, kurios tikslas vis dėlto būtų aptikti raganosių.
Drėgnuoju laikotarpiu regiono parkai yra nepravažiuojami, todėl geriausias metų laikas aplankyti juos - balandžio-rugsėjo mėnesiai.
Kasungu nacionalinis parkas yra vakarinėje centrinio Malavio dalyje. Parko teritorija - 2070 kv.km. Čia galima stebėti dramblius, buivolus, juoduosius raganosius, begemotus, antilopes, galima pamatyti net ir leopardus. Stebėti žvėris galima vykti tiek dieną, tiek ir naktį. Parkas lankytojams atviras ištisus metus.
Nkotokota parkas (Nkhotokota Wildlife Reserve) įkurtas Riftinio Slėnio Atodangos kalvose, centrinėje Malavio dalyje. Parko plotas - 1802 kv.km. Vėl gi, čia gausu zebrų, dramblių, buivolų bei antilopių. Šiame parke galima sutikti ir liūtų. Aukšta ir gausi augalija daug kur užstoja gražius vaizdus, tačiau jie nuostabiai atsiveria nuo Čipatos kalno. Bua upė žavi savo nuostabiais kriokliais. Parke galima ir pažvejoti. Parkas lankytojams atviras ištisus metus, tačiau liūčių sezono metu keliai yra sunkiai pravažiuojami.
Dramblių maršos (Elephant Marsh)
Keliaujant link piečiausios Malavio dalies, Širio upė labai išplatėja. Čia ji sutinka smarkų ir triukšmingą savo intaką Ruo, atnešantį nuo Mulanže kalno daug nešmenų. Ruo vandenys dar labiau papildo Širio upę, ir todėl susidaro maršos. Šios vešlios ir šlapios paupių lygumos yra įrėmintos tarp Rifto šlaitų. Jos pasipuošusios palmėmis, pripildytos žvėrių bandomis bei paukščių pulkais ir yra tikra „stebuklų šalis“.